Dvylikta klasė daugumai moksleivių yra maksimalus išbandymų metas. Su kiekviena diena artėja egzaminų laikas, o kur dar artimųjų, draugų ir giminaičių klausimai – „Kas toliau?“ ir „Ką studijuosi?“. Teisingas studijų krypties pasirinkimas – vienas svarbiausių ir sunkiausių jauno žmogaus gyvenime. Norisi pasirinkti perspektyvią, gerai apmokamą, bet kartu ir patinkančią profesiją. Tačiau dažniausiai pasirinkimas būna komplikuotas ir norisi sulaukti patarimo iš dominančių studijų krypčių alumnų ir absolventų.

„10 su pliusu“ visiems moksleiviams ir abiturientams pristato specialią rubriką –„Iš studentiško gyvenimo“. Pakalbinsime įvairiausių studijų krypčių studentus ir absolventus, kurie mums papasakos apie savo pasirinkimus, studijas ir tai, kuo jie gyvena dabar. Tikimės, kad mūsų straipsniai Jums padės sužinoti daug naudingų dalykų ir priimti Jums tinkamiausią sprendimą.

Pirmasis mūsų pašnekovas – VU biochemijos absolventas, magistrantūros studentas ir „10 su pliusu“ korepetitorius Džiugas Sabonis, papasakojęs apie savo „kelionę“ nuo muzikos iki biochemijos.

• Šiuo metu dirbi laboratorijoje ir mokaisi biochemijos magistrantūroje. Ar vaikystėje apie tokią profesiją ir svajojai?

Vaikystė nebuvo tas metas kai planavau karjerą. Svajoti, aišku, niekas nedraudė, tačiau niekada nesvajojau būti biochemiku ir darbuotis laboratorijoje. Tuo metu nesupratau kas yra profesija kaip visuomeninis reiškinys, tik supratau, kad kai užaugsiu, turėsiu darbą. Man buvo neaišku kaip aš išlipsiu iš mokyklos suolo ir tapsiu savarankišku žmogumi ir, kadangi, niekam šio klausimo neuždaviau, atsakymo negavau.

• Kaip sekėsi mokytis mokykloje? Ar buvo disciplina kurios nemėgai?

Neslėpsiu, kad mokykloje buvau pirmūnas. Mokomieji dalykai man atrodė nuoseklūs ir lengvai suprantami. Klaidų darydavau mažai, o jei jos pasitaikydavo, tai tik dėl mano ne pastabumo. Visos disciplinos man sekėsi gerai, tačiau nemėgau lietuvių kalbos, o ypač rašinių. Nuosekliai ir tvarkingai dėstyti mintis duotąja tema man visada buvo didelis iššūkis, kuriam įveikti dėdavau neproporcingai dideles pastangas. 

• Baigęs 8 klasę palikai gimtąjį Alytų ir pradėjai gyventi Vilniuje. Kas lėmė tokį drąsų sprendimą?

Gyvendamas Alytuje lankiau muzikos mokyklą, dalyvavau įvairiuose konkursuose ir vieną dieną gavau pakvietimą mokytis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Vilniuje. Tai reiškė, kad turėsiu išsikraustyti iš tėvų namų ir persikelti gyventi į Vilnių. Abejones įveikti padėjo ta mintis, kad gavau puikią galimybę tobulėti muzikos kelyje ir subręsti savarankiškam gyvenimui. Priimto sprendimo nė kiek nesigailiu ir manau, kad šioje meno mokykloje praleisti metai buvo geriausi mano gyvenime. 

• Kodėl baigęs 12 klasių nusprendei sukti ne muzikos, o moksliniu keliu?

12-toje klasėje reikėjo nuspręsti ką veiksiu po mokyklos (turbūt studijuosiu, bet kur ?!?!). Pažvelgiau į save: muzika man sekėsi gerai, tačiau į ją žvelgiau ne kūrybiškai, o konstruktyviai. Muziką supratau per daug logiškai ir tai leido man suprasti, kad mano stiprioji pusė yra ne kūrybiškumas, o racionalumas. Būtent tada ir pradėjau domėtis, kurioje srityje aš galiu išpildyti savo potencialą. Bendravau su daug žmonių, klausinėjau apie jų gyvenimo kelią, kodėl jie priėmė tokius, o ne kitokius sprendimus. Apibendrinęs sukauptą patirtį, nusprendžiau studijuoti biochemiją Vilniaus universitete.

• Kokios buvo biochemijos studijos? Ar visi mokomi dalykai yra naudingi?

Nepamiršiu prof. Rolando Meškio žodžių: „… atėję į universitetą turite pamiršti viską, ką išmokote mokykloje…“. Tai puikiai apibūdina mano patirtį studijuojant biochemiją. Teko mokytis daug ir ne visada įgautos žinios atrodė reikalingos, tačiau vėliau supratau, kad šiuolaikinis mokslas per daug dinamiškas, kad žinias būtų galimas suskirstyti į reikalingas ir nereikalingas. Tai kas atrodė atgyvena vakar, gali tapti proveržiu rytoj. 

• Ar nesigaili pasirinkęs studijuoti biochemiją Lietuvoje (VU)? Galbūt mokslininko perspektyvos užsienyje kur kas didesnės?

Savo studijomis nesigailiu. Jų metu įgavau daug vertingų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Bendravau ir su biochemijos studentais iš užsienio. Jie mokėsi tokius pačius bazinius dalykus kaip ir aš, skiriasi tik kelios detalės. Įvairiose šalyse yra susiformavusios skirtingos mokslinės tradicijos ir kryptys, o tai lemia vienokį ar kitokį studijų stilių.

• Nuo antro kurso dirbi (atlieki praktiką) GMC BTI Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriuje. Kas lėmė būtent tokį pasirinkimą?

Tai ilgametę patirtį turintis skyrius, vykdantis aktualius mokslinius tyrimus. Supratau, kad tikrojo mokslo neišmoksiu vien tik iš knygų, todėl nusprendžiau ateiti į šį skyrių ir tobulinti savo praktinius įgūdžius. 

• Kokiomis savybėmis turi pasižymėti biochemikas?

Smalsumu, darbštumu ir kruopštumu. 

• Ką norėtum palinkėti būsimiems studentams ir ar rekomenduotum pasirinkti VU biochemijos bakalauro studijas?

Prieš priimant svarbius gyvenimo sprendimus reikia atsakyti į klausimus kas/koks tu esi ir kokia aplinka supa tave. Į šiuos klausimus labai padeda atsakyti pokalbiai su kitais žmonėmis. Kartais vienas pokalbis gali visiškai pakeisti tavo pasaulėžiūrą, todėl linkiu pradėti dialogus.
Daugelį sužavi skambios frazės, kad gyvybės mokslai – žmonijos ateitis. Todėl jie renkasi atitinkamas studijas ir nusivilia, nes pamato, kad minėta ateitis nepadėta ant lėkštutės, o ją sukurti reikia jiems patiems. Biochemijos studijas siūlau rinktis tiems, kurie turi ryžto priimti šį iššūkį ir žino, kuo prisidės prie mokslo ateities.